auškus

aũškus sm. (2) Br, Gs menk. užaušėlis, užvėsėlis, žioplys, puskvailis: Ką jis žinos, tas aũškus, kad jis nė penkių neišmano Jnk. Kaip tu gyvensi ištekėjus už tokio aũškaus! Brt.